Klasikinis šokis


Šokis padeda išreikšti ir labiau suprasti save kaip asmenybę. Jis suteikia geras emocijas, išlaisvinant nuo negatyvių emocijų ir minčių, nors ir yra susijęs su fiziniu krūviu, kuris padeda vaikams išreikšti jiems būdingą fizinio judėjimo poreikį ir emocionalumą, šokių galima išreikšti tokias emocijas kaip džiaugsmą, liūdesį, pyktį, meilę, stipriąsias ir silpnąsias savybes.

Mokydamasis šokti nuo pradinių klasių vaikas susiliečia su kūrybos pasauliu. Kūryba yra palanki ir svarbi žmogaus, o tuo labiau mažo vaiko -  saviraiškos bei savirealizacijos forma. Kartu meninė kūryba yra ir galimybė perimti žmonijos subrandintas dvasines bei menines vertybes, praturtinančias kuriantį žmogų ir sudarančias savos, individualios kultūros formavimo prielaidas. Tokias vertybes įkūnija klasikinis šokis. Kūrybinės  žmogaus galios yra reikalingos ne tik meninės kūrybos plėtotei – jos sudaro labai svarbią asmens gyvenimo dalį, sprendžiant pačias įvairiausias gyvenimo problemas.

Klasikinio šokio mokymas apima koordinuotą visų kūno dalių judesių lavinimą, apjungiamą taisyklingu kvėpavimu ir laikysena. Mokomieji pratimai turi nustatytą jų atlikimo trukmę nepriklausomai nuo ugdymo formos. Atliekamų pratimų seka yra vienoda. Rankų pozicijos griežtai laikomos, taip pat kojų pozicijos laikymas turi būti pagal nustatytas taisykles. Galvos laikymas drauge su veido išraiška padeda padaryti šokį įspūdingesnį, o svarbiausias dalykas yra korpuso laikysena bei visų judesių suderinimas su kvėpavimu.

Klasikinio šokio mokymas apima koordinuotą visų kūno dalių judesių lavinimą, apjungiamą taisyklingu kvėpavimu ir laikysena, kuriame yra iš anksto numatyta atlikimo trukmė ir seka laikantis jų tiek formaliame, tiek neformaliame ugdyme, nors neformaliame ugdyme jų nėra laikomasi taip griežtai lyginant su formaliu ugdymu. Klasikinio šokio ugdymo metu svarbūs visi elementai. Galvos, korpuso laikymas, kojų ir rankų padėtis yra svarbi vizualiam šokio išpildymui, nors neformaliame ugdyme taisyklių laikomasi ne taip griežtai. Tuo tarpu taisyklių laikymasis atliekant apšilimo pratimus yra svarbus fiziologine prasme, siekiant jog visi raumenys būtų paruošti pamokai ir neiškiltų traumų grėsmė.

Neformaliame ugdyme akcentuojamas asmenybės, sugebančios kūrybingai ir atsakingai spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, ugdyme, formaliame – žinių ir įgūdžių įgijimas. Neformalaus ugdymo siekiai sąlygoja ir neformalaus ugdymo metodų įvairovę – apšilimo metodas, diskusijos, problemų sprendimo metodai, individualios užduotys, vaidmenų žaidimai, simuliaciniai žaidimai, tyrimai ir pristatymai, įvertinimo pratimai.